Įstaigos istorija

Nafta — šis žodis kiekvieną dieną linksniuojamas viso pasaulio masinės informacijos priemonėse. Šis „juodasis žemės auksas" ne tik teikia daug naudos, bet ir sukelia nemažai problemų, ypač aplinkosauginių. Tai ir klimato kaita, žemės apsauginio ozono sluoksnio ardymas, jūrų ir vandenynų, dirvožemio, grunto, paviršinių, gruntinių ir požeminių vandenų tarša, bioįvairovės naikinimas ar skurdinimas. Nafta, jos produktai ir jų priedai (komponentai) yra pavojingi, toksiški, o daugeliu atvejų net kancerogeniški. Patekę į aplinką jie naikina visą, kas gyva joje. Neigiamai veikia ir žmogų, ir jo gyvenamąją aplinką.

Mūsų šalis nuo seno buvusi tradicinė agrarinė — praėjusio amžiaus antroje pusėje tapo industrine. Išaugo energijos poreikis, jos gamyba ir sunaudojimas. Pagrindiniu elektros ir šilumos energijos šaltiniu tapo atvežtinis mazutas, kurio sieringumas siekė net 3 %. Išaugo kitų naftos produktų sunaudojimas. Pastačius Klaipėdos naftos eksporto terminalą, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, nutiesus naftotiekį į ją ir pradėjus naftos gavybą pajūrio lygumoje ir Žemaičių aukštumų vakarų atšlaitėse, Lietuva tapo naftos tranzito, gavybos, perdirbimo ir eksporto šalimi.

To meto ūkio sankloda, žemos energetinių išteklių kainos, visuomenės ekologinis neraštingumas, neefektyvios gamybos technologijos, bloga transporto sistemų būklė, nekontroliuojama buvusios sovietinės kariuomenės veikla — tai priežastys, kurios privedė prie tokio didelio aplinkos teršimo, kurio pasekmės vis dar ryškiai matomos. Darėsi nesaugu ne tik gamtai, bet ir žmogui. Tas pavojus jaučiamas ir šiandien. Galingas naftos ir jos produktų srautas kiekvieną dieną teka šalia mūsų sausumoje, o dar didesnis srautas — Baltijos jūra pietų ir vakarų kryptimis. Mes tapome suspausti matomų ir nematomų naftos srautų gniaužtų, o garsioji D-6 platforma lyg vinis tai sutvirtina. Šalies, ypač pajūrio, gyventojams 1981 m. lapkričio 21-oji ilgam įstrigo atmintyje. Tanklaiviui Globe Assimi įsirėžus į šiaurinį Klaipėdos uosto molą, daugiau kaip 16000 tonų mazuto pasklido uoste ir jūros pakrantėje net iki Liepojos. Tik daugelio žmonių pasiaukojamo darbo dėka, sunkiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis, paprasčiausiomis priemonėmis, kastuvais ir kibirais pagrindinė išsiliejusio mazuto masė buvo surinkta. Tačiau dar ir šiandien ir rytoj trys mazuto—smėlio mišinio pripildyti karjerai, o po audrų iš jūros vietoje gintaro išmetami degradavę mazuto gumulėliai primins, kad visuomet būtume pasirengę net ir tokio masto avarijas ir jų pasekmes likviduoti.

Gyvenimas vertė mąstyti, kaip mažinti naftos produktų emisiją į aplinką, kaip apsaugoti paviršinius, gruntinius ir požeminius vandenis nuo naftos angliavandenilių poveikio, kaip apsaugoti dirvožemį, kitus gamtos išteklius, stabilizuoti bioįvairovės skurdėjimą ir rūpintis jos atkūrimu. Tai buvo dabartinių darbų pradžia. Jie realiai prasidėjo prieš dešimtmetį — kai buvo pastatytas pirmas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusios SSSR teritorijoje nafta, jos produktais užteršto grunto ir dirvožemio biologinio valymo poligonas. Idėja, kurią brandino naftininkai ir aplinkosaugininkai, realizavo savo lėšomis, be jokios užsienio šalių pagalbos tuometinė AB Klaipėdos nafta. Pertvarkant ūkio valdymą, poligonas 1996 metais buvo perduotas Aplinkos apsaugos ministerijai, kuri jo bazėje 1997 metais ir įsteigė viešąją įstaigą sąlyginiu pavadinimu Grunto valymo technologijos“.

Mažas aplinkosaugos entuziastų kolektyvas, bendradarbiaudamas su valstybinėmis aplinkosaugos institucijomis, savivaldybėmis ir jų remiamas, kasdiene savo veikla siekia rasti būdus, aktyvinančius pačios gamtos turimus savisaugos ir savivalos mechanizmus. Per savo veiklos metus mes nustatėme ir išskyrėme aktyvių naftą oksiduojančių mikroorganizmų štamus, parengėme technologines priemones jų augimo ir dauginimosi proceso aktyvinimui ir valdymui bei metodus jų panaudojimui įvairių naftos frakcijų biodegradavimui. VšĮ GVT nesiekia pelno, o ieško būdų kaip atpiginti valymo paslaugas ir padaryti jas ekonomiškai patrauklias. Į pagalbą pasitelkėme ir kitus biologinio valymo metodus, ypatingą dėmesį skirdami natūraliai vykstančių užterštose teritorijose fitoremediacijos procesų tyrimui. Tų tyrimų pagrindu išskyrėme atskirus augalus ar jų bendrijas, kurie savo šaknų rizosfera skatina naftos produktų biodegradaciją. Ištyrėme balinio ajero, paprastosios nerties gebėjimą kaupti savyje, esančius vandens telkiniuose azotą ir fosforą, kurių viršribiniai kiekiai vandens telkiniuose, ypač fosforo, iššaukia melsvadumblių dauginimąsi ir vandens „žydėjimą". Tyrėme medžių ir krūmų šaknų sistemos pritaikymą ypač didelio užterštumo taškuose, tokiuose kaip tanklaivio „Globe Assimi" avarijų metu surinkto mazuto-smėlio mišinio deponavimo vietose (buvusiose smėlio-žvyro karjeruose).

Biotechnologinėmis priemonėmis, mūsų specialistų ir mums talkinusių prof. Karolio Jankevičiaus, prof. dr. (HP) Lilijos Kalėdienės ir prof. Albino Lugausko parengtomis technologijomis 4000 tonų naftos produktų, kurie ar vakar, ar šiandien, ar rytoj būtų patekę ar patektų į Baltijos jūrą, buvo suardyti iki elementarių darinių: anglies dvideginio ir vandens.

Kontaktai

Viešoji įstaiga GRUNTO VALYMO TECHNOLOGIJOS, kodas 124010840, Antakalnio g. 42, LT-10304 Vilnius, Lietuva;
tel. +370 5 2685301; faks. +370 5 2585301; el. paštas: gvt@gvt.am.lt